Kilmės viršūnėse. Didybė, palaidota po laiko dulkėmis

Kęsgailos. Amžinieji Žemaitijos seniūnai Šemetos. Nemokėję branginti paveldėtų vertybių Kęsgailos-Zavišos. Išmirusių giminaičių šlovės palytėti Goštautai. Nuo pat pirmo paminėjimo puikavęsi elito viršūnėje Giedraičiai. Kunigaikščiai, senesni už valstybę Oginskiai. Nuo Maskvos rankos pasprukę Riurikaičiai Istorikas Eimantas Gudas ir žurnalistė Žilvinė Petrauskaitė toliau skaičiuoja garsiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių turtus, aprašo jų nuopelnus ir nuodėmes, pakilimus ir nuopuolius. Skaitytojų pamėgtas autorių duetas patraukliai, knygoje „Kilmės viršūnėse. Didybė, palaidota po laiko dulkėmis“ tarsi romane, pasakoja apie didikų kopimą į elito viršūnę, išsilaikymo joje kainą ir klaidas, už kurias ateitis atkeršijo užmarštimi. „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės aukso amžiumi vadinamu XVI–XVII amžiaus pradžios laikotarpiu aukščiausias kilmingųjų sluoksnis, jau gerokai susimaišę didikai ir kunigaikščiai, administravo valstybę, formavo jos politiką, gynė nuo priešų, patarinėjo didžiajam kunigaikščiui, neretai juo manipuliuodami, – taip knygos istorinį kontekstą nusako E. Gudas ir priduria: – Šių pačių pačiausių didikų ir Vakarų Europos aristokratijos gyvenimo būdas mažai kuo skyrėsi.“ Kaip viena Mykolo Kęsgailos sūnų kelionė į Sandomiro pilį pakeitė Lietuvos istoriją? Kur įtakingų giminaičių turtus padėjo jų taip siekę Šemetos? Ar žinote, kur Vilniaus katedroje yra Kęsgailų-Zavišų koplyčia? Kuris Goštautas maldaknygės iliustracijose prilygintas Dievui? Apsidairykite, gal jūsų kaimynai – kunigaikščiai Giedraičiai? Kaip Rietavo ir Plungės dvaruose brolių Oginskių kurtos idilės vos nenugvelbė sukčiai?