Pelėdžiukas ir sapnų mašina

Paukščių karalystėje sugedo sapnai. Dabar vietoje šviesių ir gražių sapnų kiekvieną naktį paukščiai sapnuodavo siaubingus košmarus. Paukščių karalius erelis surinko visus savo pavaldinius ir nutarė su jais traukti į tolimą žygį, kad išsiaiškintų, kas gi nutiko sapnams. Bet kur dėti vaikus? Ir išeitis buvo rasta – jie atidarė paukščiukų stovyklą. Čia susirinko visi: ir pasipūtėlis poviukas, ir peštukai gaidžiai, saldžiabalsė lakštingala, greituolis stručiukas ir net pats karaliaus sūnus ereliukas. Bet visų įdomiausias paukštis buvo pelėdžiukas. Jis buvo kažkoks keistas, sėdėjo po lova, pasislėpęs nuo triukšmo ir šviesos, markstė savo dideles akis ir atkartodavo visus žodžius. Atslinko vakaras ir nenuoramos paukščiukai nutarė patys išsiaiškinti, kas nutiko jų sapnams. Jie slapčia išslinko į lauką ir patraukė į girią, bet atėjus nakčiai visa jų drąsa kaipmat išgaravo. Juos apėmė baimė ir neviltis ir tada atsiskleidė tokios pelėdžiuko savybės, kokių iš jo negalėjo tikėtis niekas… Nors istorijoje tai neminima, pelėdžiukas turi autizmo spektro sutrikimą. Štai ką apie šią knygą sako psichologė Jurgita Žalgirytė-Skurdenienė: „Lietuvoje knygų lietuvių kalba apie autizmo spektro sutrikimą nėra labai daug, ypač grožinės literatūros ar juolab vaikams skirtos grožinės literatūros. „Pelėdžiukas ir sapnų mašina“ gali tapti pirmuoju žingsniu ne tik vaikų grožinėje literatūroje, pasakojant apie autizmo sutrikimą, bet ir šeimoje ar vaikų ugdymo įstaigoje užmezgant pokalbį apie autizmą… Vaizdingai papasakotoje istorijoje apie miško gyventojus pagrindinis herojus Pelėdžiukas turi ne vieną autizmo spektro sutrikimui priskiriamą bruožą – akių kontakto vengimą, verbalinės ir socialinės komunikacijos sunkumų. Tačiau autizmo spektro sutrikimas todėl ir vadinamas „spektro“, kad jis pakankamai platus, o autistiški vaikai gali būti tokie pat kaip knygos herojus Pelėdžiukas, bet gali būti ir kaip Pelėdžiuko draugas Kolibris. Ši knyga yra puiki galimybė šeimoje ar ugdymo įstaigoje tiek su vaikais, tiek su suaugusiaisiais pakalbėti ne tik apie autizmo spektro sutrikimą, bet apie visų mūsų skirtumus, sunkumus ir stiprybes.“