Marusio kolosas

„Net jei tai nuskambės kaip pervertinimas, tikriausiai visi sutiks, kad Milleris yra išskirtinis rašytojas, vertas atidesnio žvilgsnio. Pagaliau jis visiškai negatyvus, nekonstruktyvus, amoralus kūrėjas, tartum pranašas Jona, pasyviai priimantis blogį, tarsi Whitmanas tarp numirėlių.“ George Orwell, ištrauka iš 1940 m. esė „Inside the Whale“ „Marusio kolosas“ – tai autobiografinis kūrinys, klajoklio traktatas ir autentiškas Graikijos, kurios nebėra, patyrimas. Kaip milžiniška graikų Saulės dievo Helijo skulptūra, stovėjusi virš Rodo uosto, – Henry Millerio „Marusio kolosas“ laikomas tokio paties dydžio kelionių literatūros paminklu. Pats autorius pripažino, kad tai geriausia, ką yra parašęs, o literatūros kritikai tik patvirtina jo žodžius. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse britų rašytojo Lawrenceʼo Durrello kvietimu Milleris išvyksta į Graikiją. Svečiuojasi pas jį Korfu, keliauja po Atėnus, Kretą, Porą, Idrą ir Delfus. Bičiuliai lankosi kaimeliuose, geria vandenį iš šventų šaltinių ir nuogi guli paplūdimiuose, o per jų išdriektus kūnus piemuo varo avis. Intelektualūs pokalbiai, pašėlę nuotykiai, kvailiojimai, draugystė su graikų poetu Jorgu Kacimbaliu, kurio monologų Milleris klausydavo sužavėtas, padėjo jam perprasti Graikiją – pasaulį, sumanytą ir sukurtą amžinybei. Henry Miller (1891–1980) – JAV rašytojas, moderniosios literatūros klasikas. Nors gimė Niujorke, ilgą laiką gyveno Paryžiuje – kol Europoje įsitvirtino naciai. Gimtojoje šalyje jo knygos draustos dėl „nešvankumo“. Išgarsėjo sukūręs trilogiją „Vėžio atogrąža“, „Ožiaragio atogrąža“ ir „Juodasis pavasaris“.